Tai štai pagaliau sulaukėme kai kas nors ėmė ir atpigo.
Aš čia jau gyriausi, kaip vaikštau į darbą pėsčiomis ir kaip tai yra naudinga tiek sveikatai tiek mintims. Į darbą eiti patogu – nuo kalniuko, bet va užtai atgal, po darbo dienos ne visada drįstu ir važiuoju autobusu 3-4 stoteles.
Dabar, kai vyresnysis eina į darželį, planuoju autobusu važiuoti į darželį bei darbą ir grįžti taip pat. Iki permainų man diena kainuotų 4 litus. Rugsėjį planuoju važiuoti du kartus per darbo dieną autobusu, taigi: 20*4=80 litų (tam, kad būtų paprasčiau skaičiuoju, jog važiuoju 20 dienų į mėnesį autobusu).
Problema, kuri man iki šiol kankindavo, tai tie popieriniai talonėliai: jei jų nusiperku daugiau, aš jų nesugebu visų panaudoti, nes migruodami tarp kelnių/marškinių kišenių ir piniginės jie kažkaip išsibarsto. Tad perku po 1-2 talonėlius beveik kas dieną spaudos kioskelyje. Čia atsiranda kita problema: tai retkarčiais, o ypač tada, kai skubu, prie kioskelio būna eilės, o kai kurios eilės būna iš žmonių, kurie moka už komunalines paslaugas. Komunalinių paslaugų apmokėjimo eilių laukti neverta, o ypač, kai skubu. Tad retkarčiais tenka pirkti talonėlį iš vairuotojo už 2.5 lt.
Iš vairuotojo perkant talonėlius reikia turėti smulkiai, o geriausiai lygiai ir nesijausti kaltu, kai vairuotojas žvilgčioja kiek čia grąžos ir kur tie talonėliai, kol tuo pačiu metu vairuoja. Arba stovi ir taip gaišina visų keleivių laiką. O ir lipti į autobusą tenka tokiais atvejais tik pro priekines duris. O jei dar pilnas autobusas, tai ir stumdytis paskui iki išėjimo.
Geriausia būtų, jei pavyktų už tuos talonėlius atsiskaityti kokiu nors tiesioginiu debetu: gaunu kortelę, susieju jos sąskaitą su savo kokia nors asmenine sąskaita, glaudžiu talonėlį prie autobuso/troleibuso kokio nors aparato, o šis iš mano sąskaitos paima porą litų. Na, gerai iš bėdos galėčiau dar sumokėti ir iš anksto internetu, prisijungęs prie savo transportinio profilio, bet tiesioginis debetas būtų kur kas patogiau! Aš už savo ryšio paslaugas taip ir moku – tiesioginiu debetu, apie įvykdytą tranzakciją man bankas atsiunčia informaciją sms’u į telefoną (galiu ir pats pasitikrinti internete, bet sms’as patogiau, nors ir kainuoja ~30 ct). Labai patogu! Juoba, kad galima nustatyti mėnesio tranzakcijos limitą – jei pvz. operatorius priskaičiuos per klaidą šimtus pinigų, jų negalės per vieną tranzakciją pasiimti, o aš gavęs sms’ą apie neįprastai didelę paimtą sumą – tuoj pat susidomėsiu kas kur ir kodėl.
Kai visai neseniai Vilniaus susisiekimo paslaugos paskelbė apie tai, kad dabar jau galima turėti elektroninius vienkartinius talonėlius – labai apsidžiaugiau! O! – pagalvojau, pagaliau! Nusiperku kortelę, pildau ją internetu ten po kažkiek pinigų ir registruoju važiavimą kiekviename autobuse ar troleibuse priglausdamas kortelę prie specialaus įrenginio. Bet ten pasirodo viskas kiek įdomiau: tą kortelę įsigyti galima buvo tik keliose vietose Vilniuje – susisiekimo paslaugų kioskeliuose, kurių Vilniuje yra visi du: Žolyno gatvėje ir Gedimino prospekte.
Na dviejose vietose tai dviejose. Kodėl gi nenuėjus ir neįsigijus tos kortelės viename iš tų adresų? Juk vistiek – vieną kartą vaikščiot. Nors daug patogiau būtų, jei kortelę būtų galima įsigyti tiesiog internetu, o ją gaučiau paštu. Juk patogiau būtų ar ne? Tai prisiruošiau aš nueiti į tą jų susisiekimo paslaugų kioską: nuėjau ir paprašiau tos kortelės. Manęs tuo metu dirbusi ten moteriškė ir klausia: “tai kiek bilietėlių pildyti?”. Aš sakau: “nei vieno, aš pats pasipildysiu vėliau internetu, man dabar reikia tik kortelės”. Tai pasirodo taip negalima… Negana to, kad tas korteles galima įsigyti tik tuose kioskuose tai dar ir pildyti tas korteles tais bilietėliais galima irgi tik tuose kioskuose!
Taip ir matau: pasidedu į kortelę kokius 20 litų, 10’iai talonėlių ir kai juos išvažinėju, susiplanuoju atliekamą valandą specialiai tam, kad nueiti į tą jų kioską tam, kad galėčiau dar ten pasipildyti tą kortelę keliais bilietais.
Ne, ačiū. Aš jau geriau kas dieną pirksiu po 1-2 popierinius talonėlius ir man tai bus daug patogiau, nors tai yra ir labai nepatogu.
Taigi, dabar susisiekimo paslaugos atpigo. Vietoje 4 litų už dieną man dabar kelionės į darželį/darbą ir atgal namo kainuos 5 litus. +1 lt, bet už tai daug patogiau! Dabar tai yra elektroninis bilietas, kurį galiu pildyti pavyzdžiui 30’iai minučių. Man kelionė iš namų iki darbo ir atgal netrunka taip ilgai – daugiausiai 20 minučių. Na, gal net pavyktų į pusvalandį sutilpti bandant nuvažiuoti ir grįžti. Beda tik, kad tarp nuvažiavimo ir atvažiavimo yra 8 darbo valandos, tad tektų pirkti du pusvalandinius bilietus po 2.5 lito ir viso gautųsi 5 litai už dieną, o mėnesiui 100 lt.
Hm… Kažkas ne taip čia. Na, gerai, gal tada apsimoka pirkti kitokios rūšies bilietą? Taigi, darome prielaidą, jog važiuojame 20 arba 15 (na, pavyzdžiui su automobiliu sugalvosiu važiuoti keletą kartų arba gražią dieną pėsčiomis pasivaikščioti) dienų per mėnesį – 2 autobusais per dieną:
* – dėl šito neaišku. Nors parašyta ir “30 dienų”, bet įtariu, jog kalba eina apie 1 mėnesį, o ne 30 dienų. Pasirodo ten 30 dienų.
Tai kaip ir gaunasi toks va štai kainų sumažėjimas. Anglijoje berods yra pritaikyta sistema, kad jeigu visokie ten smulkesni nei mėnesio bilietai pasiekia mėnesinio bilieto kainą, tai tą mėnesį jie virsta būtent mėnesiniu bilietu ir keleivis – viešojo transporto klientas gali nesirūpinti kokią jam kortelę ten pirkti – nusiperka tiesiog vieną kortelę, įdeda į ten pinigų ir važiuoja kur jam reikia, o sistema paima iš keleivio tiek pinigų, pagal tokį planą, kuris palankiausias klientui.
Ką mes turime? Mes turime va šitą puikią lentelę:
Kaip aš suprantu tai šita lentelė rodo, jog pas mus yra atvirkščiai nei pavyzdžiui Anglijoje. T.y. stengiamasi visaip padaryti, kad keleivis nesuprastų kada ir kaip jam labiausiai apsimoka ir pasistengti paimti iš jo kaip galima daugiau ypač, jei keleivis sugalvos pakeisti savo elgseną. O jeigu būtų transporto grūstis, kurioje viešasis transportas stovėtų ilgiau nei pusvalandį, tai viešojo transporto klientams ta pati kelionė kainuotų 2 kartus po 2.5. Aš, prasidėjus automobilių grūsčių sezonui, į kiekvieną autobusą ir troleibusą pasodinčiau po etatinį kontrolierių, kuris tikrintų ar visi prasitęsia savo pusvalandinius abonementus. Apskritai kontrolieriams darbas pasidarė daug įdomesnis: dabar net jei turi kažkokį bilietą, vistiek yra didelė tikimybė, jog kažkokią sąlygą pažeisi, o kontrolieriui tereiks surasti tą sąlygą.
Tai štai… Atpigo. Vietoje 4-5 litų už pirmyn/atgal kelionę dabar mokėsiu 5-7 litus. Atpigo +1 arba +2 litais. Teigiamasis atpigimas.
Apie Londoną dar reiktų paminėti, jog jų tos kortelės (Oyster card) žmogus neperka, o nuomojasi už užstatą. Pastoviam gyventojui gal tai neaktualu, bet turistas gali atsiimti sumokėtus £5, kai jam ta kortelė nebereikalinga.
O 30min bilietas, nereiškia jog tavo kelionė 30 min. turi trukti. Per 30 min tu gali persėdinėti į kitas transporto priemones, o pati kelionė gali trukti nors ir 2h. Čia visuomeninio transporto direktorius G.Bliuvas pradžioje aiškino jog per tas 30 min turi pasiekti tikslą, o jei nepasieki, tai trolike/autobuse turi dar vieną bilietą pirktis. Toks jausmas, jog pats supratimo neturi, ką per sistemą įvedinėja.
Nors bent jau direktorius pripažįsta jog kelionės brangs, tik meras užsispyręs aiškina, jog “pigs”.
Nope. 30 minučių bilietas kaip tik ir reiškia, kad kelionė turi trukti 30 minučių. Bilietas suteikia galimybę persėsti, bet galioja jis vis tiek tik tą laiko tarpą.
„Pagal naująją kainodarą kelionės kaina priklausys nuo jos trukmės. Be to, atsižvelgiama į faktą, kad naujasis bilietas jo galiojimo metu suteikia galimybę persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą. Pavyzdžiui, pažymėjus 30 minučių bilietą 8:05 val., jis galios iki 8:35 val.“
Na štai, pasirodo yra dar geriau nei žinojau. O matuoti persėdimo laiką išties įdomu! Įdomu tik kaip ten fiksuojamas tas laikas, kada išlipama iš transporto priemonės. Tą reiktų daryti norint pamatuoti laiką, per kurį keleivis nueis į kitą transporto priemonę.
Įdomu ar meras buvo Londone ir ar važinėjo ten autobusais? 😉
“Per 30 min tu gali persėdinėti į kitas transporto priemones, o pati kelionė gali trukti nors ir 2h. ” -- čia kur taip parašyta? “Kažkas sakė” netinka 🙂
Kaune taip veikia 🙂
O kaip tiksliai tai realizuota? Kaip užfiksuojamas išlipimo laikas?
Kol kas nelabai suprantu kaip kitaip galima būtų pamatuoti persėdimo laiką.
Na nebent sistema mato kur bet koks autobusas/troleibusas yra bet kuriuo metu ir suskaičiuoja per kiek laiko keleivis užsiregistravęs vienoje transporto priemonėje ir vėliau kitoje, priklausomai nuo jų buvimo vietos mieste… Bet čia jau daugiau gautųsi projekcijos, o ne tikslūs matavimai.
Kaune per 30 minučių nuo kelionės pradžios gali persėsti į kitą autobusą/troleibusą.
Kaip jie pamatuoja tą laiką?
Įlipi, atsižymi. Įlipi į kitą trūliką -- vėl atsižymi. Jei tarp abiejų įlipimų daugiau, nei pusvalandis -- naujas bilietėlis. Jei mažiau -- senas.
Bet tarp šių žymėjimų yra laikas, kurį užtruko keleivis važiuodamas pirmuoju trūliku. O užduotis pamatuoti laiką tarp pirmojo trūliko nuo to momento kai išlipama iki to momento, kai įlipama į kitą trūliką.
Nes čia kažkas minėjo, jog kažkur matuojamas persėdimo laikas.
Aš čia FB parašiau kaip, mano nuomone galima būtų paskaičiuoti persėdimo laiką. Tai čia pakopy/paste:
Vytautai, sunkiausia būtų kažkaip “priversti” keleivius nuskanuoti savo kortelę išlipant. Galima būtų bandyti daryti kokius nors “el. vartus”, kurie sugebėtų identifikuoti įlipančiojo/išlipančiojo kortelę, bet tokia sistema kiek brangoka ir kaži ar 100 proc. visas korteles (kad ir kur jos užkištos pas keleivį) sugebėtų identifikuoti.
Na, nebent sugebėtumėm motyvuoti keleivius korteles priglausti ir išlipant, arba stotelėje kokiame nors terminale.
Pas mane komentaruose kažkas dar siūlė tiesiog matuoti persėdimo laiką -- duoti tam pusvalandį ar ten kiek, o važiuoti transportu tiek kiek reikia -- neribotai. Persėdimo laiką galima būtų pamatuoti, jei keleivis registruojasi TIK įlipdamas, nes jau dabar sistema turi integruotą GPS sistemą, kuri rodo kur tiksliai bet kuriuo momentu yra autobusas/troleibusas.
Tai galėtų atrodyti šitaip:
1. Keleivis užsiregistruoja pirmame autobuse/troleibuse. Sistema gauna informaciją apie kortelės ID, laiką, autobuso ID, o kadangi GPS sekimo sistema visuose įdiegta, tai žinotų ir tikslią buvimo vietą.
2. Keleivis išlipa, nueina/palaukia kito autobuso/troleibuso ir užsiregistruoja ten. Sistema gauna informaciją apie kortelės ID, laiką, autobuso ID ir jo tikslią buvimo vietą tuo momentu.
3. Sistema itin paprasta aritmetine operacija sužinotų koks yra laiko tarpas tarp registracijos pirmame autobuse/troleibuse ir antrame.
4. Visa gudrybė yra sužinoti kada keleivis išlipo: sistema galėtų suskaičiuot trumpiausią atstumą tarp pirmojo ir antrojo autobuso/troleibuso stotelės ir pagal antrąją registracijos vietą, t.y. kito autobuso/troleibuso stotelės -- turint šį atstumą ir darant prielaidą, jog standartinis pėsčiojo ėjimo greitis yra pvz. 5 km/h suskaičiuotų tą laiką.
na tamsta yra paprastesnis budas tai padaryt. reikia centralizuoto relaus laiko tvakarascio tinklo. ir amsterdame tokia yra, bei vilniui as ja irgi mates vilniaus stoti.
pasizymi bilietam, uzsifiksuoja laikas, islipi pasizymi bilieta vel, ishsaugoji pravaziota laika. ilipi i kita transporta, sistema tikrina tinkle kiek laiko praejo tarp praeto autobuso ir esamo autobuso ir ji kompensuoja. taip pat tinklas visada turi duomenys kiek veluoja transportas. visi laiko tarpai -- autobuso laukymai bei kamsciai mieste yra kompensuojami.
tai imanoma pasiekti tik check-in/check-out sistema. su vien tik check-in sistema nezinau ar tai aplamai yra imanoma.
Malačiai olandai!
Dėl tik “Check-in” sistemos, tai buvo tiesiog pasvarstymas raštu. Turi daug silpnybių tokia sistema: GPS turi nuolat BŪTINAI veikti. Gal ir užtektų motyvacijos patiems keleiviams “check-out” daryti, jei žinos, kad jiems tai bus pigiau.
Tai kodėl Vilniuje neveikia?
yra punktas ir del grusciu. i jas bus atsizvelgiama ir nebaudziama turint pvz.30min bilieteli, bet uztrukus autobuse su juo ilgiau del grusties jo nereiks pratesti. atidumo skaitant salygas.:)
Eina nafig, rimtai? Kiek laiko kontrolieriui reikės aiškinti, kad „ten buvo spūstis, todėl mano bilietėlis nebegalioja“? Fuck that.
Tai, palaukit, tai dar ne viskas! Įžulus, tavo, Leo, veidas čia dar be to nepadės. Reiks gražiai akis “pastatyt”…
viskas geriausiame abonentiniame stiliuke. o ko toks skubejimas, kaip sikna isdegus? kazkam to reikia. dar klausimas kaip su privatumu jei zino kur kada vazineju?
Ar perkant “Vilniečio kortelę” reikia rodyti dokumentą?
perkant nereikia. bet kiek suprantu bus galima ir banko pavedimu tai daryti, ir tada kortele nr. xxx taps piliecio xxxxx kortele.
Žodžiu, negalima atsiskaitinėti kortele, kai perki kortelę 😉
Na iš esmės kai kuriem žmonėm išties gaunasi pigiau, kai kuriem ne, čia jau nuo situacijos priklauso. Pagal jų atliktą tyrimą, šiam-ten-keli procentai (arčiau 70-ties pusės) kelionių Vilniuje visgi neviršyje 30 min. Bala žino kiek čia tuo tyrimu galima tikėti, bet kaip žmogus judantis vienu maršutu nuo pirmos troleibuso stotelės iki beveik paskutinės, taip pravažiuojant visą miestą, galiu paliudyt, kad su manimi visą kelią prajuda gal tik vienas kitas. Didžiausių žmonių srautai visgi būna judėti iki centro ir iš centro iki miegamųjų rajonų, kas ir gaunasi tie “iki 30min”.
Kai vyksta pokyčiai, nesvarbu jie į gera, ar ne, vis vien kyla nemaža pasipiktinimo banga, maždaug “buvo gerai, nafig čia reikėjo kažką keisti”. Įprasta stagnacija. Nesvarbu, kad žymėjimas pramušant skylutes yra grynai sovietinis palikimas ir tikrai atgyvenęs. Didžiausias fail’as čia iš esmės gaunasi dėl įvedimo proceso: tiek ir žmonės nevisai supranta, kaip čia dabar jiems reikės važinėtis, tiek ir kontrolieriam dabar papildomas vargas aiškinti visokiom bobulytėm ir vargu ar jiems už tai priedus kokius išvis gaus, tiek ir dėl bug’ų dėl kurių praktiškai niekas neveikia pradžioj. Buvo galima geriau datą parinkt tolimesnę, bet per tą laiką pasirūpint, kad viskas iškart veiktų.
Grįžtam prie argumento, kad pigiau. Pigiau gaunasi, jei:
-perki mėnesinį
-jei važiuoji tik keletą stotelių (tas ala iki 30min). Vienas 30min bilietas pigesnis, nei vienas senas talonėlis.
-jei važiuoji su persėdimais (vienas valandinis kainuoja pigiau, nei 2 senieji talonėliai, nė nekalbu jei persėsti galbūt reikia net 3 kartus)
Iš esmės problema atsiranda jei judi toli, be persėdimų ir pusės valandos bilieto neužtenka. Pvz man iki darbo judėti ~45 min. Tai užuot kaip anksčiau pirkus vieną seną bilietėlį, dabar tektų pirkti valandinį, kas išeina brangiau.
Sistema, tikrai turi daug niuansų, kurie galėtų būti padaryti visai kitaip, bet iš esmės, nėra viskas tik juoda ar tik balta. Aš kadangi nesiterlioju su bilietėliais, nes mėnesio eigoje judu ganėtinai daug ir pildau mėnesinį, tai nesiskundžiu ir nesuku galvos. Tiek ir kortelę keistis nemokama, tiek ir transporto išlaidos sumažėja (na taip, viso labo tik 2LT, bet tai argi dabar pyksi dėlto? 🙂 ).
Technologijos išties pakankamai išvystytos tam, kad galėtumėm turėti patogią ir naudingą sistemą visiems.
Bet kažkodėl neturim. Gal dėl to, kad tokia sistema įvestų per daug skaidrumo?
Ko gero būtent dėlto. Taip, už tas sumas, kiek tariasi pakloję, galėjo įrengti sistemą, kaip bet kurioje išsivysčiusioje Europos šalyje. Su visai e ir sms bilietais ir apgalvotais, bei prasmingais apmokėjimais. Na bet dabar būtų įdomu sužinoti kiek iš skelbtų lėšų ištiesų nukeliavo iki savo tikslo. Manau procentas būtų gan žavingas 🙂
Ką jūs norėjote pasakyti “nukeliavo iki savo tikslo”? Nes, žinote, viskas priklauso nuo tikslo 😉
kuo zuoka man visada buvo zhavus, tai kad sugeba bet koky shuda prastumti taip kad jis atrodo naudingas. net zhavus. jei koks navickas imtu ir pabrangintu bilietus tai butu zhiaurus pasipiktinimas, bet dabar atrodo kad ne visi supranta kame chia reples. ishvis tas vilniaus elektronininis bilietas tai net zhavu zhiuret kaip implementuojamas 🙂 jau tiek babkiu ishplauta kad man net seiles varva, nes gyvenime truksta tiek izhulumo ( sazhine matyt trukdo blet:) .
realiai negi sunku padaryt detektorius kurie ta jobnuta rdifa nuskaitytu kai tu ylipi ir ishlipi pagal koky id ir pagal tai nuskaitytu babkes. pakurt viska ant linuxo visais tais neveikianchiais( o mano rajone ir sudauzhytais/ishpyzdintais tablo yra padaryta) microsoftui nemoket ir viskas. ish mano kuklios patirties tokie sistema net studentai su entuziazmu sudizainintu ir ish to baigiamuosius pasirashytu. bet ne. kaip kitaip bankrutuojanchiam vilniui dar babkiu vieshiesiems ryshiams atkrutalinsi. tai tiek naujienu.
zzz eina dar butelaity atsidaryt;/.
Vava… Aš irgi stebiuosi -- kodėl visokie “labas”, “pildyk” ir panašūs papildymai veikia kuo puikiausiai, o čia kažkokiems talonėliams sistema nė velnio neveikia…
Ir apskritai, net nežinau nuo ko reikia pradėti kad tą “tai jei tu nori to, tai ką tu man?” išgyvendinti…
Skirmantai,
Vienkartiniai elektroniniai bilietai jau veikė nuo praeitų metų vasaros.
Tik apie juos kažkodėl niekas nešnekėjo, matyt dėl to jog pasipildyti juos galima buvo tik “Susisiekimo paslaugos” kioskuose. O jų yra tik du Vilniuje. Nors man tai nesukėlė problemų, nes kas dieną važiuoju pro stotį kur yra vienas iš jų. Taigi ne kartą yra tekę matyti žmonių nuostabą kai priglaudžiu savo e. bilieto kortele prie geltono prietaiso ir pasigirsta žmonių kuždesys. “Jis juk neveikia” it t.t.. Po to, išgirdę prietaiso skleidžiamą signalą, žmonės būdavo didžiai nustebę.
Tai, Jonai, jums pasisekė, kad jūsų maršrute yra tas kioskas. Na, arba pasisekė Susisiekimo Paslaugoms, kad jūsų maršrutas pro jų vieną iš kioskų, kur jūs galite pasipildyti tuos vienkartinius bilietus ir esate vienas iš tų retų piliečių, kurie naudojasi ta paslauga…
Elektroninis bilietas yra patogus tik tuo atveju, jeigu aš jį galiu pasipildyti bet kur ir bet kada, kur aš turiu internetą. Bent jau aš tai taip suprantu. Kitu atveju -- popieriukas patogiau.
Tai gi. viskas kas buvo padaryta valandinių bilietų įvedimui:
Pakeista programinė įranga borto kompiuteriuose(autobuse)
Pakeista pora atributų duomenų bazėje
Nupirkta, o gal veliau ir parduota papildymo vietoms įranga papildyti vienkartiniams el. bilietams.*
*Bent jau ik 08-15 vienkartinius e. bilietus buvo galima papildyti tik su tokiu baltu prietaisu, o ne nuskaitant bar kodą, kaip terminuotus.
Tai čia daug padaryta ar mažai?
viska daryt galima buvo paprasciau nei paprastai. perki miestiecio ar dar kokia ten kortele. kortele pildai internetu/sms/darkaipnors suma, kokia tik nori, kokia tau patogi. ilipdamas i transporto priemone ja nuskanuoji. islipdamas vel nuskanuoji. sistema suskaiciuoja tavo faktini nuvaziuota marsruta ir nuskaiciuoja tam tikra suma, priklausancia nuo tavo nuvaziuoto ATSTUMO. vaziuoji toliau, moki daugiau. viskas. paprasta kaip 3 kapeikos. o visas tas burtas su laiko apskaita yra totalus briedas, imho.
Atstumas, išties, čia pats objektyviausias matavimas. Žodžiu būtinas “check-out”, tam kad turėti normalią, lengvai suprantamą ir skaidrią sistemą.
Objektyvumo straipsnyje NERASTA.
Čia dar nėra erotikos ir meno.
O kodel nera vienkartiniu bilietu 30 min ir 60 min?
Kiek teko buti uzsienyje, ten yra vienkartiniai bilietai, kur atsizymi laikas.
Ka pvz daryti miesto sveciams, negi jiems reikes pirkti vilniecio kortele?
Ir kodel nusipirkus is vairuotojo bilieta uz 3,50, as negaliu persesti i kita pvz autobusa? Kodel jam negalioja 60 min taisykle?
Panašu, kad teks pirkti korteles, arba kiekviename autobuse/troleibuse po atskirą 3.5 LTL už vienkartinį plos.
Čia kažkas gi pasakojo, kad toj pačioj Anglijoj tą kortelę įsigyti galima su užstatu. Pasinaudojai -- nebereikia? Tai gali grąžinti ir užstatą atiduoda.
Anglai šaunuoliai, ne tik kad “užstatą”, t.y. kortelės įsigijimo mokestį gražina, bet ir ten esamus pinigus gražina. Super patogu visiems, ir ypač turistams.
Olandijoje chipkart’as kainuoja 7.5e, ir jų neatgauni. Taip pat aišku ir įdėtų pinigų neatgauni.
Beje, dar labai įdomus, ir nepatogus faktas apie olandus -- jei neturi mažiau nei 15-20 eurų kortelėje, traukiniu negali važiuoti, tiesiog vartai nepypsės žaliai. Keistokas limitas. Beje, niekas tiksliai negalėjo žinoti koks jis būtent -- mums vardijo įvairius variantus kasininkai ir kontrolieriai -- nuo 15 iki 20, o patiems pavyko ir su 12 eurų važiuoti, nors su 10 jau ne
Matyt apsidraudimui visa tai. Kažkuriame viešbutyje, atsimenu, irgi reikalavo kreditkės, kurioje iškarto užrezervavo minibaro naudojimą. Paskui praėjo gal dvi ar trys savaitės, kol tą rezervaciją atšaukė (buvau jau sunerimęs).
>> ir man tai bus daug patogiau, nors tai yra ir labai nepatogu.
Siūlau įvesti nepatogumo skalę, kad skaitytojas nepasimestų, tai ar patogu pirkti numirielius, ar nepatogu 🙂
:)) Reiks pagalvoti. Ir matavimo vienetus sugalvoti. Gal kokie subiarankiai? Pvz.: šito dalyko nepatogumas yra 25 subiarankiai, arba 25 SB…
>> Anglijoje berods yra pritaikyta sistema, kad jeigu visokie ten smulkesni nei mėnesio bilietai pasiekia mėnesinio bilieto kainą, tai tą mėnesį jie virsta būtent mėnesiniu bilietu i
Na, dėl mėnesinio tai taip gal ir nėra, bet su dieniniu bilietu tai tikrai tokia sistema yra -- ne piko metu maksimumas yra 7 svarai, piko metu 8.4.
Jei per dieną (ne piko metu) pasieki 7 svaro, tuomet po to gali važiuoti kiek nori bet kuriuo transportu. Taigi, per dieną daugiau 7 (arba 8.4) neišleisi, jei važiuosi tik 1-2 zonoj. Tai čia tokia sistema su “pay as you go” kortele. Visokio dieninės, savaitinės ir kitokios kortelės veikia kitaip, plius jas galima derinti su “pay as you go” kortele -- pvz jei važiuosi į trečią zoną, o dar turėsi nusipirkęs 1-2 zonų savaitinį bilietą, tai sumokėsi mažiau už važiavimą į trečią zoną.
Norintiems apsišviesti ir pažiūrėti kokios kainos Londone: http://www.tfl.gov.uk/tickets/14416.aspx
Jau vien skaitant komentarą ten viskas atrodo labai sudėtingai. Aš kažkaip labiausiai noriu patekti iš vieno taško į kitą mieste ir kaip galima patogiau/greičiau/pigiau. O kai dėl to reikia nagrinėti sistemą ir svarstyti kokį sprendimą priimti atskiru atveju arba pasikeitus aplinkybėms… Doh… Jau geriau talonėliai popieriniai ir komposteriai.